Liudijimas daina

Melanie Amaro liudija Dievo meilę dainuodama Amerikos X Factor'iuje

Laimink

Laimink, Dieve, mano kelius

Džiaukitės (Fil 4,4-9)

Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės!

⁵ Jūsų meilumas tebūna žinomas visiems. Viešpats yra arti!

⁶ Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui.

⁷ Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.

⁸ Pagaliau, broliai, mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, apie visa, kas dorybinga ir šlovinga.

⁹ Darykite, ką tik iš manęs išmokote, ką gavote, ką girdėjote ir matėte manyje, ir ramybės Dievas bus su jumis.

Išgyventi Dievą simboliuose

Argi nebūna taip, kad pastebėtos smulkmenos teikia džiaugsmą? Kaip Šventajame Rašte parašyta apie ištikimybę mažuose dalykuose ir tik tada dideliuose...o juk būna, kad akys tarsi apsiblaususios ir nebematai, nesigroži ir nesidžiaugi tomis smulkmenomis...o jei didelių dalykų nepasitaiko kely, tai gali netgi labai pasijausti nelaimingas. Bet kartais būnant arti Dievo ar atveriant Jam širdį, o gal net nesitikint atsiveria tam tikrą akimirką širdis ir stipriai išgyveni Dievo Meilę. Ją ypatingai padeda išgyventi kiti žmonės, jų ištartas žodis, jų veiksmas. Vakar būtent taip ir nutiko, kai buvome su draugais australo gitaros virtuozo Tommy Emmanuel koncerte. Dainų gilumas, grojimo talentas, mat jis groja nuo 4 metų, o jam jau 56, grupės džiaugsmas grojant, o kai uždainavo, tai galutinai mane pavergė. Pamenu akimirką kai Vilija sako "tai tikrų tikriausias nenutrūkstantis šlovinimas" ir nepraėjus nė sekundei gitaros virtuozas persižegnojo scenoje du kartus. Tą akimirką išgyvenau, kaip Dievas yra šlovinamas čia ir dabar be skambių žodžių ar frazių, bet meile muzikai ir žmonėms, kuri liejosi per atlikėjų šypsenas, juoką, laikyseną, bendravimą, akių žvilgsnius. Kai išeini pakylėtas, pripildytas ir atnaujintas...ačiū mylimai draugei, kad "nusitempė" į šį koncertą :)

Vytautas Mačernis. Neatimki, Dieve

Neatimki, Dieve, iš manęs klydimo teisės,
Noriu pats surasti tavo kelią.
Lig tavęs gal taip ir niekad neateisiu,
Bet aš trokštu pats patirt, kaip gelia

Klaidoje širdis... Aš baisiai noriu nusidėti
Ir palikti tuščią tavo rojų.
Tik patyręs nupuolimo vargą kietą,
Vėlei imsiu sekt patarimu tavuoju.

Kai sugrįšiu pas tave, koks džiaugsmas didis
Tėviškame tavo veide suspindės,
Tu sušuksi: - Grįžo štai sūnus paklydęs -

Ir ilgai, saldžiai priglausi prie širdies.
Bet dabar man duoki mano dalią - laisvės turtą,
Aš jau pats, aš pats bandysiu savo laimę kurti.

...skelbti Dievą plačiajai visuomenei...

KAip džiaugiuosi, kad Dievas taip lieja savo Malonę į Monikos širdį. Jos pirmieji straipsniai Berndardinuose: "Apie Dievus ir žmones": nebanali krikščioniškos meilės banalybė Vyro viršenybė moters atžvilgiu katalikybėje: mitas ar realybė?

Liudijimas apie Dievo Meilę

Jesus Culture solistės Kim Walker liudijimas apie Dievo Meilę. Su kokiu krykštavimu ir vaikišku džiaugsmu, su kokia meile Jėzui ji dalinasi apie tai.

Šia giesme gyvenu šiandieną

nereali slovakiška giesmė.
Praklausius gerus dvidešimt kartų, jau ne tik moku mintinai, bet ir puikiai suprantu kiekvieną žodį. Jėga :)

Dievo dovanos

Šįmet grįžau po akademinių atostogų į studijas, tad visi grupiokai, kurių yra iki 15, nauji, bet Dievas ir šįkart paliudijo, kad tai pats geriausias laikas grįžti studijuoti, nes per pirmą savaitę paaiškėjo, kad su viena grupioke matėmės kažkada Alfa Kurse, kita grupiokė praktikuojanti katalikė, baigusi tikybos studijas, dar viena grupiokė ištekėjusi už vieno mokyklos draugo ir yra kitų mokyklos draugų kaimynė, gyvenanti mano gimtajame mikrorajone. Bet labiausiai jaučiuosi palaiminta, kad atsirado žmonių mano gyvenime, siųstų Dievo. Kadangi dėl vakarais vykstančių studijų šiais metais negalėsiu dalyvauti bendruomenės gyvenime tiesiogiai, tačiau Dievas suranda būdų, kaip prieiti per kitus žmones. Kaip buvo nerealu su grupioke kalbėti apie Jesus Culture koncertą, prieš savaitę vykusį Latvijoje, kuriame neturėjau galimybės dalyvauti, nesu niekada to patyrusi (ką reiškia turėti tikinčią ir tuo gyvenančią grupiokę). Ilgai atsiminsiu vieną iš pirmų vakarų, kai pasibaigus paskaitoms išsiskiriant ji pasakė su džiaugsmu: -Iki, einu į Katedrą pagiedoti.

Todėl jaučiuosi labai sustiprinta ir gavusi nerealią dovaną.

Šlovinti Dievą drauge

Kaip džiaugiuosi, kad vyksta tokie susitikimai, kur žmonės gali kartu susirinkti ir šlovinti Dievą kartu, išgirsti liudijimus, o gal tiesiog patirti, kad būti krikščioniu ir gyventi Dievo Meilėje yra nereali Malonė ir dovana. Kurią kiekviena galime priimti ir džiaugtis ja.
Ech, kaip gaila, kad ne Vilniuj :(
Smagaus žiūrėjimo ir te širdis kyla į Dievą:
http://www.kaunoarkivyskupija.lt/index.php?id=139&ncid=1&nid=176#_irasas