Kartais taip sunku kiekvienoje situacijoje pasitikėti Dievu...ištikus neplanuotoms situacijomstaip lengva pasiduoti :( taip lengva pamiršti, kad Dievo širdis daug didesnė nei įsivaizduoji, kad Jis tooks neaprėpiamas, jog tikrai žino, kodėl viskas vyksta būtent taip ir ne kitaip...o aš tokia mažytė žemės dulkė puolu į neviltį, jaučiuosi atstumta ir nemylima, ieškau paguodos ten, kur jos tikrai nerasiu arba tai tetruks akimirką...džiaugiuosi, kad nugyvenus beveik 30 metų imu realiai suvokti, kad viskas yra laikina, kad emocijos atslūgsta, pyktis praeina, kad viskas yra tikrai ne pasaulio pabaiga. Tai padėjo išstovėti pirmas dvi dienas susirgus mylimai dukrytei. O trečią dieną, po pasimeldimo už negaluojančią dukrytę, susitaikiau vidumi su esama situacija, priėmiau Dievo valią ir nurimau. Ir po tos maldos ir susitaikymo dukrytė po truputį ėmė sveikti, nebekilo temperatūra, neprireikė antibiotikų, džiaugsmas vis labiau tryško :)
Ačiū Dievui, kuris eilinį kartą priminė, kaip svarbu pasitikėti Juo!
Ačiū Dievui, kuris eilinį kartą priminė, kaip svarbu pasitikėti Juo!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą